kerebinas

kerebìnas (kerebýnas?) sm. (2) išsišakojęs krūmas, keras: Cielas kerebìnas plaukų ant galvos Lkv. Susišukuok galvą – papūrusi kaip kerebìnas Kv. Galva kaip kerebìnas pasišiaušusi, nešukuota Varn. Plaukai tavo pasišiaušę užaugo kaip kerebýnas, į kerebýną pavirto J.